Sveiki atvykę į Monikos Jonikytės dienoraštį. Socialinis darbas su rizikos grupėmis patenka į gyvenimo grupę Animacija ir metodai, kurią dėsto profesorius Carlos Jorge De Sá Pinto Correia socialinio ir profesinio mokymo kurse antrus metus aukštojoje švietimo mokykloje Jean Piaget / Arcozelo.



Welcome to Monica Jonikytės blog. Social work with risk groups within the range of life and animation techniques, taught by professor Carlos Jorge De Sá Pinto Correia, social and vocational training course for the second year of higher education school, Jean Piaget / Arcozelo.



Bem-vindo a Monica do blog Jonikytės. Trabalho social com grupos de risco dentro da gama da vida e animação técnicas, ministrado pelo professor Carlos Jorge De Sá Pinto Correia, curso de formação social e profissional para o segundo ano da escola de ensino superior, Jean Piaget / Arcozelo.

2011 m. spalio 28 d., penktadienis

RIZIKOS GRUPEI PRIKLAUSANČIŲ PAAUGLIŲ IR JŲ TĖVŲ TARPUSAVIO SANTYKIŲ YPATUMAI RISK CLASS BELONGING TO ADOLESCENT AND PARENT RELATIONS BETWEEN THE FEATURES CLASSE DE RISCO PERTENCENTES A RELAÇÕES DO ADOLESCENTE E PAIS entre as características

Pasak Dr. J. Pivorienės (2006), šeima- svarbiausias veiksnys, nuliamentis vaiko asmenybės tapsmą. Šeimos ryšiai, tėvų santykiai su vaiku yra pirmasis ir įtaigiausias bendravimo modelis. Šeima suformuoja svarbiausius vaiko interesus, dvasines vertybes, elgesio normas, poreikius, polinkius. Kaip nurodė Navaitis G. (1996), šeimos tarpusavio santykiai- dinamiški tarpusavio sąveika, keitimasis emocijomis ir informacija. Kaip nurodo Bajoriūnas Z. (1999), šeimos narių poveikis vienas kitam yra:
-          tiesioginis, nes veikiamos kiekvieno nario emocijomis, gerinančios arba žalojančios jo sveikatą, teikiančios džiaugsmo arba skausmo kitiems šeimos nariams;
-          reikšmingas žmogaus gyvenimui, nes paliečia šeimos narių likimą;
-          nuolatinis, nes daro įtaką visiems šeimos nariams.
Šeimos darną, gerus tarpusavio santykius lemia daugiau vidiniai veiksniai: šeimos narių santykių kokybė, jų turinys, individų asmeninės savybės ir suderinamumas. Kvieskienė G. (2003) pabrėžia, kad tėvų skundimasis laiko stoka, atitolusios tėvų darbo ir vaikų mokslo vietos, galimybių nebuvimas susitikti šeimos nariams prie bendro stalo daro neigiamą įtaką tėvų ir vaikų santykiams. Individo socializacijos krūvį iš šeimos perima darželis, mokykla, bendraamžių grupės, darbo kolektyvas. Tokiomis sąlygomis ryškėja socialinis psichologinis tėvų ir vaikų barjeras.
Kaip nurodo Leliūgienė J. (1997), viena iš aktualiausių problemų, tyrinėjant rizikos grupei priklausančių vaikų ugdymą Lietuvoje, yra šeimos, kaip svarbiausios institucijos, įtraukimas į jų ugdymą. Pastaruoju metu akivaizdus mokslininkų susidomėjimas emocine šeimos funkcija. Pabrėžtina, kad suaugusiųjų meilė, rūpinimasis ir dėmesys suteikia šemoje augančiam vaikui emocinę pusiausvyrą, padeda labiau vertinti save, o emocinio bendravimo stoka, silpni šeimos narių ryšiai sukelia vaikų neuroses, baimes, nepasitikėjimą savimi.
1.      Rizikos grupei priklausančių šeimų tarpusavio santykiai
Kiekvienai rizkos grupei priklausantys asmenys pasižymi tam tikromis specifinėmis socialinėmis charakteristikomis: gyvenimo būdu, elgsenos ir bendravimo su kitais žmonėmis ypatumais, moralinėmis nuostatomis ir vertybių sistema. Šias charakteristikas lėmė spcifinės vienai arba kitai socialinei grupei priklausančių žmonių asmenybės savybės.
Įprasta manyti, kad tėvai vaikus auklėja patarimais, pamokymais, paskatinimais ir bausmėmis. Kaip nurodo Bajorūnas Z. (1999), vaikams didžiausią įtaką turi tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai. Teigiamų emocinių trūkumas šeimoje trukdo vaikui tapatintis su tėvais. Tai verčia jį ieškoti pavyzdžių už šeimos ribų, kur būtų panašių išgyvenimų ir galimybių mėgdžioti.
            Post E. L.(1987) atkreipia dėmesį į tai, kad tėvai, auklėdami savo vaiką, pirmiausia turi jį suprasti ir gerbti kaip asmenybę.
Daugelis rizikos grupei priklausančių tėvų, kaip nurodo Satir V. (1988), turi suvokti, kad jų vaikas- tai ne jie patys. Tėvai linkę save tapatinti su vaiku, todėl jiems būna sunku pripažinti, kad vaikas- savarankiškas žmogus. Dažnai tėvai projektuoja į savo vaiką tai, ką patys jaučia.
Kaip nurodo Kvieskienė G. (2004), socializacijos proceso metu asmenybė gali perimti įvairiausias elgesio formas, ir prosocialias, ir asocialias. Pastaruoju atveju susiduriama su nepageidautinu asmenybės socializacijos variantu- desocializacija. Jai esant asmenybė laipsniškai perima asocialias elgesio normas ir vertybes, ima tenkinti savo poreikius socialiai nepriimtinais būdais, ignoruoja prosocialios aplinkos poveikius. Pasak autorės, socializacijos proceso trūkumus gali nulemti įvairūs veiksniai: auklėjimo klaidos šeimoje (šiltų santykių nebuvimas, kontrolės stoka, neteisingi skatinimai ir bausmės, prieštaringi reikalavimai); atstūmimas ir izoliacija bendraamžių grupėje; nesėkmės ir neigiamų vertinimų mokykloje; žiniasklaidos priemonėse demonstruojamas smurtas ir prievarta; aplinkos įtaka (narkotikai, neformalūs lyderiai, prievarta).
Burgess M. J. ir Locke C. J. (1993) atliko tyrimą, kurio metu fiksuota, kokios yra rizikos grupei priklausančių paauglių nuostatos į tėvus, koks tėvų jiems rodomo supratingumo lygmuo. Duomenys rodo, kad draugai yra svarbesni už tėvus. Priežastis slypi suaugusiųjų psichologijoje, nes jie nenori pamatyti pokyčių, vykstančių paaugliuose. Tėvai nesugeba pripažinti savo ir vaikų skirtumų, individualumo. Daugelis tėvų save tapatina su vaiku, o tai trukdo pripažinti, kad jis- savarankiškas žmogus. Jie gali vaiką matyti tokį patį kaip tada, kai jis dar buvo penkerių, arba galvoti, kad vaikas turi būti panašus į juos.
Kaip nurodo Navaitis G. (2001), tėvų šiurkštumas ir nesuprantingumas, savo pareigų nevykdymas, tolerancijos stoka gerokai apsunkina vaikų gyvenimą ir sukelia psichologinių problemų. Vaikai, su kuriais žiauriai elgiamasi, mažiau pasitiki žmonėmis, sunkiau palaiko su jais stabilius emocinius ryšius, nors ir jaučia stiprų meilės poreikį.
Navaitis G. (2001) teigia, kad tėvai auklėti gali įvairiais metodais. Jie gali būti autokratiški (tėvai nurodinėja vaikams, ką daryti), autoritariniai (vaikas gali išsakyti savo nuomonę, bet tėvai priimdami sprendimus į ją neįsiklauso), autoritetiniai (vaikas laisvai išsako savo nuomonę apie jam svarbius dalykus ir netgi gali priimti sprendimus, tačiau jiems turi būti gautas tėvų pritarimas), nuolaidūs (sprendimus dažniausiai priima patys vaikai) ir viską leidžiantys (vaikas pats sprendžia, paklusti tėvų sprendimams ar ne). Tokia padėtis, kai tėvai nesugeba išspręsti didelių ir ilgalaikių tarpusavio santykių problemų, veda prie vaiko elgesio ir emocijų, socialinės ir tarpasmeninės bei kognityvaus funkcionavimo srities problemų.
2.      Tėvų, mamų ir paauglių požiūrio į tarpusavio santykius apibendrinimas
Rizikos grupei priklausančių šeimų santykiai savo prigimtimi yra įvairiapusiai. Jie yra besąlygiški, turintys tokius komponentus, kaip priėmimas, emocinis artumas, bendradarbiavimas, sutarimas, kita vertus, sąlyginai, turintys objektyvų vertinimą, kontrolę, kryptingą tam tikrų bruožų, charakterio savybių ugdymą. Šiems santykiams įtakos turi tėvo ir mamos tipas, nuostata, kurią užima suaugusieji, ir tas vaidmuo, kurį jie priskiria vaikui.
Kai kurie išaiškinti tėvų tipai, remiantis klasterių analize, rodo, kad tėvų santykis į vaiką ne visada yra stabilus:
·         nagrinėjant paauglių vertinimus nustatyta, kad 33 proc. paauglių mamų būdingas nebendradarbiavimas ir santykių nenuoseklumas. Šis mamų tipas sąlyginai buvo pavadintas nenuosekliuoju. Šiam klasteriui priklausančių mamų ir jų vaikų santykiuose galima įžvelgti tam tikras problemas, kylančias dėl mamų emocinio nestabilumo (priimant sprendimus vaiko atžvilgiu ir pan.), nebendradarbiavimo su vaiku. Bendradarbiavimo tarp paauglių ir mamų stoka gali nulemti nepakankamai gerą vaiko gebėjimą atpažinti, įvardyti stiprias emocines reakcijas, valdyti ir reguliuoti savo negatyvius jausmus.
·         nagrinėjant paauglių vertinimus nustatyta, kad 37 proc. paauglių tėčiams būdingas emocinis artumas, bendradarbiavimas, griežtumas, nenuoseklumas derantis su nereiklumu. Šis tėvų tipas sąlyginai pavadintas nenuosekliuoju. Tėvų pareikšta nuomonė apie save rodo, kad 15 proc. tėvų būdingas emocinis šaltumas, griežtumas ir reiklumas. Šis tėvų tipas pavadintas emociškai šaltuoju – reikliuoju. Šiam klasteriui priklausančių tėvų ir jų vaikų santykiuose galima įžvelgti tam tikras problemas, kylančias dėl tėvų santykių su vaikais nenuoseklumo ir jų neveiklumo.


According to Dr. J. Pivorienės (2006), family-the most important factor in determining the child who would become. Family relationships, parental relationships with children are the first to convey a communication model. The family forms the main interest of the child, spiritual values, norms of behavior, needs and preferences. As pointed out by   Navaitis G.  (1996), family relationships, dynamic interaction and exchange of information and emotions. As indicated by Bajoriūnas Z. (1999), family members on one another are:
- Directly, because it influences the emotions of each member, improving the health of casualties or providing pleasure or pain to other family members;
- Significance of human life, because it touches the fate of family members;
- A permanent, because they affect all family members.
Family harmony, good relations are mainly determined by internal factors: family relationships, the quality of their content, individual personality traits and compatibility. Kvieskienė G. (2003) points out that parents' complaint: lack of time, lack of opportunities to meet members of the family to the table to have a negative impact on parent-child relationship. Socialization of the individual takes charge of the family nursery, school, peer groups, working as a team. Under these conditions, emerging social and psychological barrier between parents and children.
As pointed out by Leliūgienė J. (1997), one of the most pressing problems in studying at-risk children's education in Lithuania, is a family, as the main body into their education. Recently, the obvious scientific interest in the emotional family function. It should be noted that adults love, care and attention to give a child growing in family emotional balance, helps you feel more self-evaluation, and lack of emotional communication, weak family relationships caused children's neurosis, phobias, self-confidence.

  1. At-risk families, relationships
Rizk for each group of individuals have certain specific social characteristics: lifestyle, behavior and interaction with other people features, the provisions on moral and value system. These characteristics led to a specific one or another social group of people belonging to personality characteristics.
The common belief that children educate their parents advice, instruction, encouragement and punishment. As indicated by  Bajorūnas Z. (1999), children have the greatest impact on parent-child relationship. Lack of positive emotional violence prevents children identify with their parents. It makes him look for samples outside the family, which are similar experiences and opportunities to imitate.
Post E. N. (1987) draws attention to the fact that parents guide their children must first understand it and respect as a person.
Many at-risk parents, as indicated by Satire V. (1988), must realize that their child, it is not their own. Parents tend to identify themselves with the child, because they are difficult to recognize that the child-self a man. Parents often develops in your child is what they feel.
As pointed out by Kvieskienė G. (2004), the socialization process of personality can take various forms of behavior, and prosocialias, and asocial. In the latter case, faced with the undesirable option of personality socialization-desocializacija. Her personality gradually takes over at anti-social behavior norms and values begin to meet their needs in socially unacceptable ways, ignores prosocialios environmental impacts. According to the authors of the socialization process can lead to a variety of factors: family education error (lack of close relationship, lack of control, promotion and incorrect sentences, conflicting requirements), rejection and isolation of the peer group, failure and negative evaluation in schools, media violence and violence exhibited; environmental influence (drugs, informal leaders, violence).
Burgess M. J., Locke C. J. (1993) conducted a study in which a fixed, what are the at-risk teens to the provisions of the parents, the parents what they display awareness level. The data show that friends are more important than parents. The reason lies in the psychology of adults, because they do not want to see the changes taking place in teenagers. Parents fail to recognize their children, and differences in personality. Many parents equate themselves with the child, and this hampers the recognition that it is self-man. They can see the child the same as when he was five, or think that a child should be similar to them.
As pointed out by Navaitis G. (2001), parental harshness, neglect of duties, lack of tolerance significantly complicates the lives of children and is caused by psychological problems. Children who are subjected to cruel treatment, the less confident people more difficult to maintain with them a stable emotional relationship, and feel a strong need for love.
Navaitis G. (2001) argue that parents can bring up a variety of methods. They can be autocratic, authoritarian, for authority (the child freely expresses his opinion on the important things to him and may even make decisions, but they have be obtained parental consent), discounts (usually the decisions taken by the children), and allowing everything (the child to decide to obey the parents or not). A situation where the parents are unable to solve large and long-term relationship problems, leads to the child's behavioral and emotional, social and interpersonal functioning, and cognitive problems in the area.
2. Fathers, mothers and young approach to the relationship between the generalization
At-risk families, relationships in nature are manifold. They are unconditional, with components such as adoption, emotional closeness, cooperation, consensus, on the other hand, relatively, with an objective assessment, monitoring, targeted to specific features, quality of character education. These relationships are influenced by his father and mother type of provision, which covers adults, and the role that they assign to the child.
Some of the parents to clarify the types on the basis of cluster analysis shows that the ratio of parent to child is not always stable:
• examining scores of teenagers found that 33 per cent. teenage mothers is characterized by lack of cooperation and relations between the inconsistency. Belonging to this cluster of mothers and their children's relationships can be seen in some of the problems caused by the mothers' emotional instability (in decision-making in respect of the child, and so on.) Cooperate with the child. Cooperation between adolescents and mothers can lead to lack of enough good children's ability to recognize, identify strong emotional responses, manage and regulate their negative emotions.
• examining scores of teenagers found that 37 per cent. teen fathers characteristic emotional closeness, cooperation, the severity of the inconsistency in the negotiations with hardiness.  Opinion of the parents themselves show that 15 per cent. parents characterized by emotional coldness, rigidity and perfectionism. This cluster belong to their parents and their children's relationships can be seen in some of the problems caused by parents' relationships with their children, inconsistency and inactivity.


Conforme Dr. J. Pivorienės (2006), família o fator mais importante na determinação da criança que se tornaria. Relações familiares, relações parentais com filhos são os primeiros a transmitir um modelo de comunicação. A família constitui o principal interesse da criança, valores espirituais, normas de comportamento, necessidades e preferências. Como apontado por Navaitis G. (1996), relações familiares, interação dinâmica e troca de informações e emoções. Como indicado por Bajoriūnas Z. (1999), os membros da família um do outro são:
- Diretamente, porque influencia as emoções de cada membro, melhorando a saúde das vítimas ou o fornecimento de prazer ou de dor para outros membros da família;
- Importância da vida humana, porque toca o destino de membros da família;
- A permanente, porque afetam todos os membros da família.
Harmonia familiar, as boas relações são determinadas principalmente por fatores internos: as relações familiares, a qualidade do seu conteúdo, traços de personalidade individual e compatibilidade. Kvieskienė G. (2003) aponta que pais queixa: a falta de tempo, falta de oportunidades de conhecer membros da família à mesa para ter um impacto negativo sobre a relação pai-filho. Socialização do indivíduo se encarrega do viveiro da família, escola, grupos de pares, trabalhando como uma equipe. Sob essas condições, emergentes barreira social e psicológica entre pais e filhos.
Como apontado por Leliūgienė J. (1997), um dos problemas mais prementes em estudar educação de crianças em risco na Lituânia, é uma família, como o corpo principal em sua educação. Recentemente, o óbvio interesse científico na função emocional familiar. Note-se que os adultos amor, cuidado e atenção para dar uma criança em crescimento em equilíbrio emocional da família, ajuda você a se sentir mais auto-avaliação, e falta de comunicação emocional, as relações familiares frágeis causado neurose infantil, fobias, auto-confiança.
  1. Famílias em situação de risco, as relações
Rizk para cada grupo de indivíduos têm certas características sociais: comportamento, estilo de vida e interação com outras características das pessoas, as disposições sobre sistema de moral e valor. Estas características levaram a um específico ou outro grupo social de pessoas pertencentes a características de personalidade.
A crença comum de que as crianças educar os pais conselho, instrução, incentivo e punição. Como indicado por Bajorūnas Z. (1999), as crianças têm o maior impacto na relação pai-filho. Ausência de violência emocional positivo impede que as crianças se identificam com seus pais. Faz com que ele olhe para as amostras de fora da família, que são experiências semelhantes e as oportunidades de imitar.
Post E. N. (1987) chama a atenção para o fato de que os pais orientar seus filhos deve primeiro compreendê-lo e respeito como pessoa.
Muitos pais em situação de risco, como indicado por Sátira V. (1988), deve perceber que seu filho, não é própria. Os pais tendem a identificar-se com a criança, porque elas são difíceis de reconhecer que a criança auto-homem. Os pais muitas vezes se desenvolve em seu filho é o que eles sentem.
Como apontado por Kvieskienė G. (2004), o processo de socialização da personalidade pode assumir várias formas de comportamento, e prosocialias e associal. Neste último caso, diante da opção indesejável da personalidade socialização desocializacija. Sua personalidade aos poucos toma conta de normas anti-sociais e os valores começam a satisfazer as suas necessidades de forma socialmente inaceitável, ignora os impactos ambientais prosocialios. Segundo os autores do processo de socialização pode levar a uma variedade de fatores: erro de educação familiar (falta de relacionamento próximo, falta de controle, promoção e sentenças incorretas, requisitos conflitantes), rejeição e isolamento do grupo de pares, fracasso e avaliação negativa nas escolas, violência na mídia e violência exibidas; influência ambiental (drogas, líderes informais, violência).
Burgess M. J., Locke C. J. (1993) conduziram um estudo em que um fixo, que são os adolescentes em situação de risco com as disposições dos pais, os pais o que eles exibem nível de consciência. Os dados mostram que os amigos são mais importantes do pais. A razão está na psicologia dos adultos, porque eles não querem ver as mudanças que ocorrem em adolescentes. Pais não reconhecem seus filhos, e as diferenças de personalidade. Muitos pais equiparar-se com a criança, e isso dificulta o reconhecimento de que é auto-homem. Eles podem ver a criança a mesma de quando ele tinha cinco anos, ou pensar que uma criança deve ser semelhante a eles.
Como apontado por  Navaitis G.  (2001), aspereza dos pais, negligência do dever, a falta de tolerância significativamente complica a vida das crianças e é causada por problemas psicológicos. Crianças que são submetidas a tratamento cruel, as pessoas menos confiantes mais difícil de manter com eles uma relação estável emocional e sentir uma forte necessidade de amor.
Navaitis G.  (2001) argumentam que os pais podem trazer uma variedade de métodos. Eles podem ser autocrático, autoritário, à autoridade (a criança expressa livremente a sua opinião sobre as coisas importantes para ele e pode até mesmo tomar decisões, mas eles têm ser obtido o consentimento dos pais), descontos (geralmente as decisões tomadas pelas crianças), e permitindo tudo (a criança para decidir a obedecer aos pais ou não). Uma situação em que os pais são incapazes de resolver problemas de relacionamento amplo e de longo prazo, leva ao funcionamento comportamental e emocional, social e interpessoal da criança, e problemas cognitivos na área.
2. Pais, mães e jovens a abordagem da relação entre a generalização
Famílias em situação de risco, as relações na natureza são múltiplos. Eles são incondicionais, com componentes como a adoção, a proximidade emocional, cooperação, consenso, por outro lado, relativamente, com o objetivo de avaliação, monitoramento, direcionados para características específicas, a qualidade de educação do caráter. Estas relações são influenciadas por seu pai e mãe tipo de provisão, que abrange os adultos, eo papel que atribui à criança.
Alguns dos pais para esclarecer os tipos, com base em análise de cluster mostra que a relação de pai para filho nem sempre é estável:
• pontuação examinar com adolescentes descobriu que 33 por cento. mães adolescentes é caracterizada pela falta de cooperação e as relações entre a inconsistência. Pertencentes a este grupo de mães e relacionamentos de seus filhos pode ser visto em alguns dos problemas causados ​​pela instabilidade das mães emocional (na tomada de decisões em relação à criança, e assim por diante.) Cooperar com a criança. Cooperação entre os adolescentes e as mães podem levar à falta de capacidade suficiente bons filhos para reconhecer, identificar fortes respostas emocionais, gerir e regular as suas emoções negativas.
• pontuação examinar com adolescentes descobriu que 37 por cento. proximidade característica adolescente pais emocional, a cooperação, a gravidade da inconsistência nas negociações com a resistência. Opinião dos próprios pais mostram que 15 por cento. pais caracterizado por frieza emocional, rigidez e perfeccionismo. Este cluster pertencem aos seus pais e os relacionamentos de seus filhos pode ser visto em alguns dos problemas causados pelas relações dos pais com seus filhos inconsistência, e inatividade.



Bibliography: Dr. Pivorienė J. (2006). Socialinis darbas. Vilnius







2011 m. spalio 27 d., ketvirtadienis

Vaikų, paauglių ir jaunuolių savižudybės Children, adolescents and youth suicide Crianças, adolescentes e jovens suicidas

Suaugusiems sunku patikėti, kad vaikai, paaugliai ir jaunuoliai gali taip kentėti, jog pasirenka mirtį. Šiandieną tai tikrovė. Literatūroje minimi visai mažų vaikų suicide atvejai. Pavyzdžiui, Leenaarsas A. A. ir Lesteris D. (1996) aprašo ketverių metų berniuko bandymą nusižudyti. 
Jauniausias užregistruotas nusižudęs vaikas Lietuvoje buvo 7 metų. Kismet Lietuvoje nusižudo nuo penkių iki septynių dešimties- keturiolikos metų vaikų ir net iki keturiasdešimties penkiolikos-dvylikos metų amžiaus jaunuolių. Dešimteriopai daugiau yra bandžiusių nusižudyti. Beveik 40 % vienuolikos-penkiolikos metų paaugių galvoja apie savižudybę, yra kūrę konkrečius savižudybės planus ar bandę žudytis.
Savižudybė- antra pagal dažnumą vaikų mirties priežastis.
Savižudybė- tai sąmoningas savo gyvenimo nutraukimas, t. y. mirtis,, ištikusi tyčia save sužalojus.
Mirties supratimas kinta kartu su vaiko amžiumi.                             
Pagal Pfeffer C. (1986), mažiems vaikams atrodo, kad mirtis yra grįžtama. Dešimties metų vaikai mirtį įsivaizduoja personifikuotą ir laikiną. Jų manymu, žudo kažkokie išoriniai veiksniai. Trylikos metų paauglys jau supranta, kad mirtis- negrįžtama, mirštama dėl vidinių biologinių procesų. Tačiau paauglių mirties supratimas dar skiriasi nuo suaugusiųjų. Jų gyvenimo ir mirties supratimas dažnai netikroviškas. Kartais jie mano, ka dir po savo mirties galės matyti, kas tuo metu vyks.
            Toliau vaikus, paauglius ir jaunuolius dažnai vadiname tiesiog ,,vaikais’’.
Savižudybės priežastys
Kokios priežastys verčia vaikus pasitraukti iš gyvenimo, pasirinkti mirtį? Įvairiomis teorijomis pabrėžiamos skirtingos priežastys. Vieni ieško biologinių ir genetinių veiksnių, kiti- psichologinių, kai patiriama stipri netikėta trauma arba išgyvenama ilgai besitęsianti traumuojanti situacija, kurią vaikas vertina kaip neišsprendžiamą problemą.
Suicidologai teigia, kad savižudybė- daugiaveiksnis reiškinys. Todėl kalbėti apie vienintelę šio akto priežastį negalime. Dažniausiai šį veiksmą nulemia keletas susikaupusių problem- tarsi visas jų ,,kalnas’’.
Dažniausiai nurodomas tokios pagrindinės vaikų savižudybių priežastys:
·         Vaikas ar paauglys šeimoje nemylimas, nereikalingas abiem tėvams ar vienam jų.
·         Ilgai trunkantys konfliktai tarp jų tėvų.
·         Per daug griežtai ir autokratiški tėvai.
·         Patirta seksualinė prievarta ar fizinis, emocinis smurtas (šeimoje, mokykloje, kitoje aplinkoje).
·         Egzaminų baimė.
·         Artimo žmogaus mirtis.
·         Draugo ar kito žmogaus savižudybė. Tėvų skyrybos.
·         Nelaiminga meilė.
·         Nėra vilties išspręsti problem. Vaikas pats nesugeba tai padaryti. Susiklosčiusios aplinkybės riboja jo pasirinkimą. Kiekvienas bandymas išspręsti problem sukelia vis naujų sunkumų.
Skiriamos tam tikros suicidinės vaikų, paauglių ir jaunuolių rizikos grupės:
·         Pagal lytinį dažniau nusižudo berniukai; mergaitės dažniau bando žudytis.
·         Turintieji psichikos sutrikimų (šizofrenija, kai kurios epilepsijos formos, neurologiniai sutrikimai).
·         Iš šeimų, turinčių psichikos sutrikimų ir savižudybių istoriją,
·         Iš nepilnų šeimų.
·         Iš nedarnių šeimų.
·         Išgyvenantieji daugybines stresines situacijas.
·         Turėjusių suicidinių bandymų (taip pat ir demonstratyvių).
·         Sergantieji sunkiomis somatinėmis ligomis (vėžiu, ŽIV/AIDS ir kitomis).
·         Išgyvenantieji depresiją.
·         Patiriantieji pažeminimą.
·         Atstumtieji ar izoliuotieji (klasėje, tarp kiemo draugų ar visai neturintieji dragų).
·         Turintieji mokymosi negalių ar mokymosi sunkumų. Kartais jie išgyvena ne tik kasės draugų, bet ir mokytojų pažeminimą.
·         Nepasitikintieji savimi.
·         Įtarieji, nepasitikintieji aplinkiniais. Susidūrę su sunkumais, jie vengia prašyti aplinkinių pagalbos.
·         Pesimistai, visur įžvelgiantys blogus padarinius ir todėl dažnai prislėgti neigiamų emocijų, liūdesio, nevilties.
·         Piktnaudžiaujantieji alkoholiu, narkotikais (ypač kai dėl to įsivelia į kriminalines situacijas: vagystes, plėšikavimus, prekybą narkotikais).
·         Įsitraukusieji į nusikalstamą veiklą. Jie gyvena nuolat bijodami įkliūti, neretai būna šantažuojami.
·         Pernelyg reiklūs sau ir kitiems, pedantiškieji, nervingieji, nesugebantieji atsipalaiduoti, išgyvenantieji nuolatinį stresą. Nesėkmės sutrikdo jų emocinę pusiausvyrą ypač kai jiems daromas aplinkinių spaudimas.

In adults it is difficult to believe that children, adolescents and young adults may also suffer, that chooses death. Today it is reality. The literature in quite young children in suicide cases. For example, Leenaars A. A. and Leicester D. (1996) describes a four-year-old boy attempted suicide.
The youngest recorded suicide in Lithuania was a child of 7 years. Kismet Lithuania suicide from five to seven ten-fourteen year olds and up to forty-fifteen to twelve year olds. Ten times more of those who tried to commit suicide. Nearly 40% of eleven-fifteen-year-old grew up thinking about suicide, is creating specific plans for suicide or attempted suicide.
Suicide, the second most common cause of death in children.
Suicide is a deliberate termination of his life, etc. Y. death, that hit intentionally injured himself.
Understanding of death varies with age.
The Pfeffer C. (1986), young children seem that death is reversible. Ten-year-olds imagine death personified and temporary. According to them, killing some sort of external factors. Thirteen-year-olds already understand that death-irreversible, fatal due to internal biological processes. However, adolescent understanding of death is different from adults. Their understanding of life and death is often unrealistic. Sometimes they think, what dir after his death will be able to see what is taking place simultaneously.
The following children, adolescents and young people often call it simply, a child.''
Causes of suicide
What are the reasons forcing children to withdraw from life, choose death? Different theories highlights different reasons. Some people looking for biological and genetic factors, others are psychological, some experienced a strong experienced an unexpected injury or long-lasting traumatic situation in which a child is assessed as insoluble problem.
Suicidologai say that suicide, multivariate phenomenon. Therefore, to talk about the only reason we can not measure this. In most cases this step determines the number of accumulated problems, like all of them, and the mountain.''
The most commonly cited the main reasons for children's suicide:
• A child or teenager in the family loved, does not require both parents or one of them.
• Long-lasting conflict between their parents.
• Too many parents are strict and autocratic.
• experiences of sexual abuse or physical, emotional violence (family, school and other settings).
• fear of examinations.
• death of a loved one.
• a friend or another person's suicide. Parents' divorce.
• unrequited love.
• There is no hope to solve the problem. The child is unable to do so. Prevailing circumstances limit his choice. Every attempt to solve the problem is caused by new strains.
Involve a number of suicidal children, adolescents and young adults at risk:
• The boys commit suicide more sex, more girls are trying to commit suicide.
• Those with mental illness (schizophrenia, some forms of epilepsy and neurological disorders).
• The families with mental disorders and suicide history
• In single-parent families.
• In dysfunctional families.
• Those in multiple stressful situations.
• Having been suicidal attempts (as well as demonstrative).
• Patients with severe somatic diseases (cancer, HIV / AIDS and others).
• Those in depression.
• experiencing humiliation.
• outcasts or insulated (class, between friends and the whole yard neturintieji dredges).
• Those with learning disabilities or learning difficulties. Sometimes they experience not only dug friends, but teachers and humiliation.


Em adultos, é difícil acreditar que crianças, adolescentes e adultos jovens também podem sofrer, que escolhe a morte. Hoje é realidade. A literatura em crianças muito jovens, em casos de suicídio. Por exemplo, Leenaars A. A. e Leicester D. (1996) descreve um menino de quatro anos de idade tentou o suicídio.
O mais jovem suicida registrado na Lituânia era uma criança de 7 anos. Kismet suicídio Lituânia 5-7 olds 1014 ano e até quarenta e 15-12 anos de idade. Dez vezes mais dos que tentou cometer suicídio. Quase 40% dos 11-15 anos, cresceu a pensar em suicídio, é a criação de planos específicos para o suicídio ou tentativa de suicídio.
Suicídio, a segunda causa mais comum de morte em crianças.                                
O suicídio é uma terminação deliberada de sua vida, morte etc Y., que atingiu intencionalmente se machucou.
Compreensão da morte varia com a idade.
O Pfeffer C. (1986), as crianças parecem que a morte é reversível. Ten-year-olds imaginar a morte personificada e temporários. De acordo com eles, matando algum tipo de fatores externos. Treze anos de idade já entendem que a morte-irreversível, fatal devido a processos internos biológicos. No entanto, a compreensão da morte do adolescente é diferente dos adultos. Sua compreensão da vida e da morte é muitas vezes irrealistas. Às vezes eles pensam, o que dir após a sua morte será capaz de ver o que está ocorrendo simultaneamente.
Os seguintes filhos, adolescentes e jovens costumam chamá-lo simplesmente, uma criança.''
Causas de suicídio
Quais são as razões que forçam as crianças a se retirar da vida, escolher a morte? Diferentes teorias destaca razões diferentes. Algumas pessoas à procura de fatores biológicos e genéticos, outros são psicológicos, alguns experimentaram uma forte lesão um experiente inesperada ou de longa duração situação traumática em que uma criança é avaliada como um problema insolúvel.
Suicidologai dizer que o suicídio fenômeno, multivariada. Portanto, para falar sobre a única razão pela qual não se pode medir isso. Na maioria dos casos esta etapa determina o número de problemas acumulados, como todos eles, ea montanha.''
O mais comumente citados os principais motivos para o suicídio das crianças:
• A criança ou adolescente na família amou, não necessita de ambos os pais ou um deles.
• conflito de longa duração entre os pais.
• Muitos pais são rígidos e autocráticos.
• experiências de abuso sexual ou violência física, emocional (família, escola e outras configurações).
• Medo de exames.
• morte de um ente querido.
• um amigo ou suicídio de outra pessoa. Separação dos pais.
• amor não correspondido.
• Não há esperança para resolver o problema. A criança é incapaz de fazê-lo. Circunstâncias prevalecentes limitar a sua escolha. Toda tentativa de resolver o problema é causado por novas cepas.
Envolvem um número de crianças suicidas, adolescentes e adultos jovens em risco:
• Os meninos cometem suicídio mais sexo, mais meninas estão tentando cometer suicídio.
• As pessoas com doença mental (esquizofrenia, algumas formas de epilepsia e distúrbios neurológicos).
• As famílias com transtornos mentais e história de suicídio
• Em famílias monoparentais.
• Em famílias disfuncionais.
• Aqueles em várias situações estressantes.
• Tendo sido tentativas de suicídio (bem como demonstrativo).
• Pacientes com doenças graves somáticas (câncer, HIV / AIDS e outros).
• Aqueles em depressão.
• experimentando humilhação.
• párias ou (classe, entre amigos e todo o quintal neturintieji dragas) isolados.
• Aqueles com dificuldades de aprendizagem ou dificuldades de aprendizagem. Às vezes eles experimentam não apenas amigos cavaram, mas os professores e humilhação.


Bibliography: Pivorienė R. V., Sturlienė N., Auškelis R.(2004). Savižudybių prevencija mokykloje. Vilnius



2011 m. spalio 20 d., ketvirtadienis

Esė Essay Ensaio

   Vis dažniau visuomenėje girdimos sąvokos: socialinė rizikos grupė, rizikos grupės vaikai ir t.t. Šie terminai dažniausiai asocijuojasi su socialinės atskirties grupėmis, asocialiais asmenimis, narkomanais, nusikaltėliais, alkoholikais. Daugumai žmonių žodis rizika, sukelia iškart neigiamą reakciją, bijoma tapti jos dalimi. Pastaruoju metu Lietuvoje dėl prastų materialinio ir socialinio gyvenimo sąlygų smunka dalies šeimų dorovė, prastėja emocinis vaikų saugumas, prastėja šeimos ir tarpusavio santykiai, daugėja šeimos, vaikų, asmenų priklausomų nuo sichotropinių medžiagų rizikos grupių. Taip pat šalyje daugėja nusikaltėlių ir mažėja gimstamumas. Vis daugiau asmenų tampa socialinių blogybių aukomis. Dažnėja vaikų priežiūros, ugdymo, bei elgesio kontrolės trūkumai. Tai ypač būdinga šeimoms, kurios gyvena žemiau skurdo ribos. Kiekvienai rizikos grupei priklausantys asmenys pasižymi tam tikromis specifinėmis socialinėmis charakteristikomis: gyvenimo būdu, elgsenos ir bendravimo su kitais žmonėmis ypatumais, moralinėmis nuostatomis ir vertybių sistema. Šias charakteristikas lėmė specifinės vienai arba kitai socialinei grupei priklausančių žmonių asmenybės savybės. Socialinis darbuotojas dirbdamas su rizikos grupei priklausančiais asmenimis turi išmanyti ne tik teisinius aspektus, bet ir remtis moralinėmis vertybėmis, nes kiekvienas asmuo priklausantis rizikos grupėms, dažniausiai labai gerai žino savo teises. Jis turi atsižvelgdamas į tam tikrą situaciją mokėti taikyti tam tikrus metodus ir laikytis vertybinių nuostatų, neperžiangiant asmens privatumo ir asmeninių įsitikinimų. 
 
 Increasingly, the public heard the concept: a social-risk group, risk group of children, etc.   These terms are usually associated with social exclusion groups, asocial persons, drug addicts, criminals, alcoholics. For most people the word risk, causing immediate negative reaction, it is feared to become a part of it. Recently in Lithuania because of poor material living conditions and social decline of family morals, deteriorating emotional safety of children, families and the deteriorating relationship between the rise of the family, children, persons addicted to psychoactive substances in risk groups. As well as in increasing crime and decreasing birth rates. More and more people become victims of social evils. Frequent child care, education, and behavioral defects. This is especially true for families that live below the poverty line. For each risk group of individuals have certain specific social characteristics: lifestyle, behavior and interaction with other people features, the provisions on moral and value system. These characteristics led to a specific one or another social group of people belonging to personality characteristics. Social worker working with at risk individuals to have knowledge not only legal aspects but also to rely on moral values, because every person belonging to risk groups, often very well aware of their rights. It is having to pay a certain situation for certain methods and comply with securities regulations.

 Cada vez mais, o público ouviu o conceito: um grupo social de risco, grupo de risco de crianças, etc. Esses termos são normalmente associados com grupos de exclusão social, anti-social de pessoas, viciado em drogas, Criminal, alcoólicas. Para a maioria das pessoas a palavra risco, causando reação negativa imediata, teme-se para se tornar uma parte dela. Recentemente nos Estados Unidos Porque as precárias condições materiais de vida e declínio social da moral da família, deteriorando a segurança emocional das crianças, as famílias ea deterioração da relação entre a queda da família, crianças, pessoas dependentes de substâncias psicoativas em grupos de risco. Bem como no aumento da criminalidade e diminuindo as taxas de natalidade. Mais e mais pessoas se tornam vítimas do mal social. Cuidados infantis freqüentes, educação e Defeitos Comportamental. Este é especiall verdade para as famílias que vivem abaixo da linha da pobreza. Para cada grupo de risco de certos indivíduos específicos têm características sociais: comportamento, estilo de vida e interação com Pessoas Outras características, as disposições sobre o sistema moral e valor. Estas características levaram a um específico ou outro grupo social de pessoas pertencentes a características de personalidade. Assistente social que trabalham com a indivíduos de risco também têm conhecimento não só os aspectos legais, mas ook que relys em valores morais, porque qualquer pessoa pertencente a grupos de risco, muitas vezes muito bem conscientes dos seus direitos. É ter que pagar um determinado local para certos métodos e conformidade com regulamentos de valores mobiliários.