Sveiki atvykę į Monikos Jonikytės dienoraštį. Socialinis darbas su rizikos grupėmis patenka į gyvenimo grupę Animacija ir metodai, kurią dėsto profesorius Carlos Jorge De Sá Pinto Correia socialinio ir profesinio mokymo kurse antrus metus aukštojoje švietimo mokykloje Jean Piaget / Arcozelo.



Welcome to Monica Jonikytės blog. Social work with risk groups within the range of life and animation techniques, taught by professor Carlos Jorge De Sá Pinto Correia, social and vocational training course for the second year of higher education school, Jean Piaget / Arcozelo.



Bem-vindo a Monica do blog Jonikytės. Trabalho social com grupos de risco dentro da gama da vida e animação técnicas, ministrado pelo professor Carlos Jorge De Sá Pinto Correia, curso de formação social e profissional para o segundo ano da escola de ensino superior, Jean Piaget / Arcozelo.

2012 m. sausio 4 d., trečiadienis




ŠEIMŲ, KURIŲ VAIKAI AUGA GLOBOS INSTITUCIJOSE, NEGATYVIŲ IŠGYVENIMŲ RAIŠKA
Tėvai, priklausantys žemiausiam sociokultūriniam sluoksniui, išsiskyrimo su vaiku faktą išgyvena sunkiai: vieni degraduoja dar labiau, kiti patiria sunkią depresiją, nereti suicidiniai bandymai, ir tik nedidelė dalis motinų ir tėvų į vaiko atskyrimo faktą žiūri indeferentiškai (Daulenskienė, Radze-vičienė, 2003). Teigiama, kad motinos, iš kurių paimamas vaikas, išgyvena tokius pat jausmus, kaip ir vaiko mirties atveju. Globos namuose atsidūrusių vaikų tėvai, pagal Rotterį J. (cit. Lemme, 2003), yra pavaldūs išorinei kontrolei, todėl tenka ieškoti būdų, kaip stiprinti pagalbą vaikui per kitus šeimos narius. Sutton C. (1999) teigia, kad socialinis darbuotojas, dirbdamas su šeima kaip sistema, gali skatinti palankius pokyčius, nes šeimos nariai tarpusavyje dalijasi tiek teigiamais, tiek neigiamais išgyvenimais. Bet kurio šeimos nario problema, yra visos šeimos problema, todėl reikia remtis šeima kaip socialiniu psichologiniu vienetu, rūpinantis atskiro žmogaus problemos sprendimu (Bajoriūnas, 1997). Rizikos grupei priklausančiose šeimose nerealizuojamos joms priskiriamos funkcijos, todėl dažnai vaikai patenka į globos institucijas, nutrūksta šeimos tarpusavio ryšiai. Veiksnius, lemiančius šeimos funkcijas, aptarę mokslininkai (Bitinas, 2002; Bajoriūnas, 1997; Valickas, 1997; Česnavičius, Česnavičienė, 2000; Žukauskienė, 2007) nurodo, kad esminis visavertės šeimos požymis – gebėjimas auginti vaikus, perduodant jiems kultūrines, socialines ir dvasines vertybes, užtikrinančias augančio žmogaus sėkmingą socializaciją, emocijas ir išgyvenimus, kurie daro įtaką šeimos narių santykiams ir ryšiams.

Situacijos, lemiančios negatyvius išgyvenimus

Dažnoje rizikos šeimoje vyrauja nuostata, kad vyras – valdovas, moteris – tarnaitė. Remiantis  Greenberg C., Cohen K. (cit. Lemme, 2003) teisingumo teorija, nelygiaverčiai santykiai šeimoje kelia nepasitenkinimą, pasireikšdami per siekimą manipuliuoti kitais. Vengdami neigiamų pasekmių, stengdamiesi prisitaikyti prie nepalankios situacijos, žmonės priversti sakyti netiesą, išsisukinėti, veidmainiauti. Ilgainiui tai tampa vienintelėmis priemonėmis tikslui pasiekti. Albisetti V. (2000) teigia, kad valdingumas šeimoje dažnai slepiasi po nuolatiniu derėjimusi, sandorių sudarinėjimu. Nepasitikint, esant giliam nevisavertiškumo kompleksui trukdoma kitam laisvai tobulėti. Albisetti V. (2000) teigia, kad noras susirasti panašų į save partnerį rodo, jog bijoma bendrauti, diskutuoti, mylėti. Tokioje šeimoje augantis vaikas neturi galimybės išsakyti savo jausmų, patirtų emocijų, o tai gali neigiamai veikti elgsenos modelių ir asmenybės identiteto formavimąsi. 
Dažna konfliktų priežastis – socialinių įgūdžių stoka. Dauguma motinų iš asocialių šeimų riboto intelekto, retai kuri yra įgijusi profesiją (Leliūgienė, 2003). Socialinių įgūdžių stoka trukdo joms tinkamai pasirūpinti savo vaikais, šeima. Tai šeimoje kylančių konfliktinių situacijų, kurios traumuoja bręstančią vaiko psichiką, priežastis. Vykstant nuolatiniams konfliktams, susiaurėja arba visai išnyksta galimybės ugdyti ir tenkinti vaiko psichosocialinius poreikius.
Visuomenės narių nuostatos į tėvus, kurių vaikai auga globos namuose, yra nevienareikšmiškai neigiamos, ir tai gali būti viena iš priežasčių, dėl ko tėvai neieško paramos institucijose. Taigi, svarbu tėvams, kurių vaikai apgyvendinami globos namuose, suteikti psichologinę pagalbą, nes, kaip rodo tyrimas, mintys, apie galimybę pasitraukti iš gyvenimo, jiems nesvetimos. Perspektyvų, jog vaikas gali būti grąžintas į šeimą, mažėjimą atspindi kita grupė teiginių, susijusių su kalbomis apie mirtį. Tai siejama su vaiko artimųjų amžiumi ir susilpnėjusia sveikata. Taigi vaiko įkurdinimas globos namuose yra psichinė trauma ne tik vaikui, bet ne mažesni negatyvūs išgyvenimai lydi ir jo artimuosius, nepaisant pastarųjų socialinio statuso ar amžiaus ypatumų.


FAMILIES WITH CHILDREN GROWING CARE INSTITUTIONS NEGATIVE EXPRESSION OF SURVIVAL
Parents belonging to the lowest socio-cultural layer, release the child is going through hard fact: some further degradation, while others suffer severe depression, it is not suicidal attempts (Daulenskienė, Radze-vičienė, 2003). It is argued that the mother of a child is taken, is experiencing the same feelings as the child's death. Foster homes for children who find themselves the parents, according to Rotter J. (cit. Lemme, 2003), are subject to external scrutiny, it is to look for ways to boost aid for a child and other family members. Sutton C. (1999) argues that the social worker, working with the family as a system to promote development-friendly, because family members share with each other both positive and negative experiences. Any member of the family problem, a problem the whole family, so must rely on family as a social psychological unit, caring for the individual human problem (Bajoriūnas, 1997). Risk families are not used to, this includes features, and often children are in care institutions and family breaks to people contacts. Factors that determine the functions of the family, researchers have discussed (Queen, 2002; Bajoriūnas, 1997; Valickas, 1997; company, holds Česnavičienė, 2000; Zukauskiene, 2007) indicates that the essential feature of a fully fledged family - the ability to raise children, transfer them to the cultural, social and spiritual values to ensure the growing success of human socialization, emotions and feelings that affect family relationships and connections.

Situation in determining the negative experiences

Common risk families assumption that man - the ruler, the woman - a servant. According to  Greenberg C., Cohen K. (cit. Lemme, 2003) theory of justice, an asymmetric relationship in the family causes discontent, visible through the desire to manipulate others. Avoiding the negative consequences of trying to adapt to adverse situations, people are forced to tell the truth, equivocate, dissimulate. Eventually it becomes a means to achieve the only ones. Albisetti V. (2000) argue that controlling behavior in the family is often hidden under constant negotiation, transfer those lists. Mistrust, a deep inferiority complex prevented the other free to grow. Albisetti V. (2000) argues that the desire to find a partner similar to themselves suggest that fear of communication, discussion, love. In a growing child in the family has no opportunity to express their feelings, emotions incurred, which may adversely affect the behavior patterns of personality and identity formation.
Frequent causes of conflict - lack of social skills. Most of the mothers from dysfunctional families with limited intellect, which is rarely acquired profession (Leliūgienė, 2003). Lack of social skills prevents them from properly care for their children in the family. This is a family facing conflict situations, which are traumatic for the child's maturing psyche, the reasons therefor. During the constant conflict results in a reduction or even disappearance of the opportunity to develop and meet the child's psychosocial needs.
Society members to parents whose children grow up in foster homes, is ambiguously negative, and this may be one reason why parents do not seek support for the institutions. Thus, it is important for parents whose children are in care homes, to provide psychological support, as the survey shows, thoughts about the possibility of withdrawing from life, they are not alien. Perspective, the child can be returned to the family, reflects a different group of claims related to the language of death. This is associated with the child's age, relatives and impaired health. Thus, the child's placement in care homes is a shock not only children, but no less negative experiences is accompanied by his loved ones, regardless of their social status or age.


FAMÍLIAS COM CRIANÇAS EM CRESCIMENTO instituições de cuidados de expressão negativa DE SOBREVIVÊNCIA
Pais pertencentes a mais baixa a camada sócio-cultural, a liberação da criança está passando por dura realidade: algumas mais degradação, enquanto outros sofrem depressão grave, não é tentativa de suicídio (Daulenskienė, Radze-vičienė, 2003). Argumenta-se que a mãe de uma criança é levada, está experimentando os mesmos sentimentos que a morte da criança. Foster lares para crianças que se encontram os pais, de acordo com Rotter J. (cit. Lemme, 2003), estão sujeitas ao escrutínio externo, é de procurar maneiras de aumentar a ajuda para uma criança e outros membros da família. Sutton C. (1999) argumenta que o trabalhador social, trabalhando com a família como um sistema para promover o desenvolvimento-friendly, porque os membros da família compartilham entre si, tanto experiências positivas e negativas. Qualquer membro do problema familiar, um problema de toda a família, por isso deve contar com a família como uma unidade social psicológica, cuidar do problema humano individual (Bajoriūnas, 1997). Famílias de risco não estão acostumados, isto inclui funcionalidades, e muitas vezes as crianças estão em instituições de cuidados e pausa com a família para os contatos de pessoas. Fatores que determinam as funções da família, os pesquisadores têm discutido (Queen, 2002; Bajoriūnas, 1997; Valickas, 1997; empresa, detém Česnavičienė, 2000; Zukauskiene, 2007) indica que a característica essencial de uma família de pleno direito - a capacidade de educar os filhos, transferi-los para os valores culturais, sociais e espirituais para garantir o sucesso crescente da socialização humana, as emoções e sentimentos que afetam as relações familiares e conexões.
Situação para determinar as experiências negativas

Comum famílias de risco pressuposto de que o homem - o governante, a mulher - um servo. De acordo com Greenberg C., Cohen K. (cit. Lemme, 2003) teoria da justiça, uma relação assimétrica na família faz com que o descontentamento, visível através do desejo de manipular os outros. Evitar as consequências negativas de tentar se adaptar a situações adversas, as pessoas são obrigadas a dizer a verdade, equivocar-se, dissimular. Eventualmente, ele se torna um meio para alcançar os únicos. Albisetti V. (2000) argumentam que o comportamento de controle na família é muitas vezes escondido sob constante negociação, a transferência dessas listas. Desconfiança, um complexo de inferioridade profundo impediu o outro livre para crescer. Albisetti V. (2000) argumenta que o desejo de encontrar um parceiro semelhante a si mesmos sugerem que o medo da comunicação, o debate, o amor. Em uma criança em crescimento na família não tem oportunidade de expressar seus sentimentos, emoções incorridos, o que pode afetar adversamente os padrões de comportamento da personalidade e da formação de identidade.
Causas freqüentes de conflito - a falta de habilidades sociais. A maioria das mães de famílias disfuncionais com o intelecto limitado, o que raramente é adquirido profissão (Leliūgienė, 2003). Falta de habilidades sociais impede de cuidar adequadamente de seus filhos na família. Esta é uma família enfrenta situações de conflito, que são traumáticas para o amadurecimento psíquico da criança, as suas razões. Durante os resultados constante conflito em uma redução ou mesmo desaparecimento da oportunidade de desenvolver e atender às necessidades psicossociais da criança.
Membros da sociedade para os pais cujos filhos crescem em lares adotivos, é ambígua negativo, e isso pode ser uma razão pela qual os pais não procuram apoio para as instituições. Assim, é importante que os pais cujos filhos estão em lares, para fornecer apoio psicológico, como mostra o levantamento, os pensamentos sobre a possibilidade de retirada da vida, eles não são alienígenas. Perspectiva, a criança pode ser devolvido à família, reflete um grupo diferente de reclamações relacionadas com a linguagem da morte. Isto é associado com a idade da criança, parentes e saúde debilitada. Assim, a colocação da criança em lares é um choque não só crianças, mas nenhuma experiência menos negativo é acompanhado por seus entes queridos, independentemente de sua condição social ou idade.


Bibliography: Radzevičienė L., Samulionienė L. (2008). Socialiniai mokslai edukologija.Šiauliai

1 komentaras: