Sveiki atvykę į Monikos Jonikytės dienoraštį. Socialinis darbas su rizikos grupėmis patenka į gyvenimo grupę Animacija ir metodai, kurią dėsto profesorius Carlos Jorge De Sá Pinto Correia socialinio ir profesinio mokymo kurse antrus metus aukštojoje švietimo mokykloje Jean Piaget / Arcozelo.



Welcome to Monica Jonikytės blog. Social work with risk groups within the range of life and animation techniques, taught by professor Carlos Jorge De Sá Pinto Correia, social and vocational training course for the second year of higher education school, Jean Piaget / Arcozelo.



Bem-vindo a Monica do blog Jonikytės. Trabalho social com grupos de risco dentro da gama da vida e animação técnicas, ministrado pelo professor Carlos Jorge De Sá Pinto Correia, curso de formação social e profissional para o segundo ano da escola de ensino superior, Jean Piaget / Arcozelo.

2012 m. sausio 12 d., ketvirtadienis

SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ SOCIALINĖS ATSKIRTIES ASPEKTAI

„Socialinė atskirtis“ – nevienareikšmiškai apibrėžiama sąvoka. Dauguma tyrėjų apsiriboja tikslinių grupių klasifikavimu pabrėždami atskirties pavojingumą, atsirandantį dėl tam tikrų veiksnių, pavyzdžiui, ekonominių, fizinių, geografinių, kurie sukelia keblumų. Tuo tarpu sąvoka „skurdas“ suprantama kaip pajamų trūkumas, sąvoka „socialinė atskirtis“ apima daugiadimensinę atskirties proceso prigimtį, kuri turi polinkį plėstis.
Dahrendorfas R. išskiria atskirą grupę žmonių, tam tikrą visuomenės sluoksnį, pavadindamas jį užribio klase. Jis nurodo šitokius pagrindinius šiai klasei būdingus bruožus: „...silpni ryšiai su darbo aplinka, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, nesantuokiniai vaikai, ilgalaikė priklausomybė nuo socialinės paramos ir, bent jau vyrams, polinkis į nusikalstamą elgesį...“ (Dahrendorf 1996: 226). Taip pat autorius pažymi, kad „...oficiali visuomenė visada kaltindavo skurdžius dėl jų likimo, tačiau praktiškai yra sukurtas apibrėžimas (t. y. socialinė atskirtis – G. K.), nubrėžta linija, paliekanti kai kuriuos už ribos...“ (Dahrendorf 1996: 229).
Zaleckienė I. nagrinėja socialinę atskirtį pilietiniu aspektu ir svarsto atskirtųjų įtraukimo į bendruomenę per veiklą galimybes (Zaleckienė 1998: 17–23). Taip pat autorė pažymi, kad socialinė atskirtis siejasi su gyvenimo lygiu (mažos pajamos, skurdas); švietimu, darbu ir užimtumu; gyvenamąja vieta (kaimo gyventojų socialinė atskirtis ryškesnė); amžiumi (apima vaikus) ir lytimi.
Taljūnaitė M. analizuoja piliečio įsitraukimo-atskirties prasmę ir jo ryšį su socialine atskirtimi. Autorės nuomone, kiekvieną sampratą geriausiai apibūdina tam tikra sudaryta klasifikacija ir, nors, autorės nuomone, socialiai atskirtų asmenų vardijimas yra pernelyg susiaurintas, ji pateikia minimas grupes: asocialios šeimos; beglobiai vaikai ir paaugliai; asocialių žmonių susibūrimai ir kt. Analizuodama socialinės atskirties sampratos istorinę kilmę, autorė pateikia išvadą, kad šie reiškiniai buvo tirti įvairiais aspektais, tik kitaip vadinti, o svarbiausia, jie visada buvo siejami su socialinių grupių formavimusi (Taljūnaitė 2004: 46).
Brazienė R. ir Guščinskienė J. pateikia socialinės atskirties ir skurdo sampratų palyginimą, išvadą, kad viena dažniausiai įvardijamų atskirties priežasčių yra skurdas, nedarbas, nepakankamas išsilavinimas, nedalyvavimas socialiniame gyvenime ir kt. (Brazienė, Guščinskienė 2004: 55).
Žalimienė L. analizuoja socialinės atskirties sampratą bei probleminių šeimų padėtį. Autorės nuomone, jei socialinės grupės (pavyzdžiui, probleminės šeimos) ilgesnį laiką gyvena materialiniame nepritekliuje, patenka į socialinę atskirtį, kuri formuojasi palengva, asmenys praranda galimybę tinkamai dalyvauti visuomenės gyvenime. Autorės nuomone, tinkamai vykdant valstybės programas tam tikroms socialinėms grupėms būtų galima sumažinti socialinę atskirtį ir skurdo kultūros plitimą (Žalimienė 2004: 55).
Mikulionienė S. analizuoja socialinės atskirties sampratą, probleminius socialinės atskirties aspektus, jos savarankiškumo / priverstinumo pobūdį ir jos santykį su kitais panašiais reiškiniais, pavyzdžiui, skurdu. Autorė pateikia išvadą, kad pagal savo prigimtį socialinė atskirtis negali būti vertinama kaip vien asmens nenoras dalyvauti tam tikroje veikloje ir, nors ir pripažįstama, kad skurdo ir socialinės atskirties sąvokos iš tiesų glaudžiai susijusios, vis dėlto jos nėra tapačios: ne visi skurstantieji yra socialiai atskirti, taip pat ne visi atskirtieji yra socialiai skurstantys (Mikulionienė 2005: 30).
Niekas turbūt nesuabejos, kad socialinės rizikos šeimos yra priskiriamos socialinei atskirčiai bei užribio klasei. Šio straipsnio autorė mano, kad ne visos skurstančios šeimos yra socialinės rizikos šeimos bei ne visos skurstančios šeimos yra priskiriamos socialinei atskirčiai.


Social risk families in social exclusion
"Social exclusion" - ambiguously defined concept. Most of the researchers limited the classification of target groups, highlighting the danger of exclusion resulting from a number of factors, including economic, physical, geographical, which causes problems. Meanwhile, the term "poverty" is understood as lack of income, the term "social exclusion" involves multidimensional nature of the exclusion process, which tends to expand.
Dahrendorf R. identifies a separate group of people, certain sectors of society, calling him bleed class. He refers to such regulation the main characteristics of this class: "... weak links with the work environment, abuse of alcohol and drugs, out of wedlock children, long-term dependency on social assistance and, at least for men, the tendency to criminal behavior ..." (Dahrendorf 1996: 226). As well as the author notes that "... an always blamed society deprived of their destiny, but in practice the definition is created (ie, social exclusion - GK), drawn line, leaving some of the edge ..." (Dahrendorf 1996: 229) .
Zaleckienė I. examine social exclusion in a civil context and considering the marginalized in the community through business opportunities (Zaleckienė 1998: 17-23). The author also notes that social exclusion connected with the standard of living (low income, poverty), education, labor and employment, residence (rural social exclusion pronounced), age (including children) and gender.
Taljūnaitė M. examines citizen involvement, sense of exclusion and its relationship to social exclusion. According to the authors, with each concept best characterized by a set up and breakdown, though, the author believes that socially excluded people listing is too narrow, it refers to the groups: dysfunctional families, homeless children and teenagers, dysfunctional people and other gatherings. In analyzing the concept of social exclusion, historical origins, the author concludes that these effects were studied in various aspects, except as otherwise known, and most importantly, they have always been associated with the formation of social groups (Taljūnaitė 2004: 46).
 Brazienė R. and Guščinskienė J. the social exclusion and poverty in the concepts of comparison, the conclusion that the designations on one of the most causes of exclusion are poverty, unemployment, lack of education, non-participation in social life, and so on. (Brazienė, Guščinskienė 2004: 55).
Žalimienė L. examines the concept of social exclusion and problematic family situation. The authors believe that if a social group (eg, problem families) live longer material poverty, social exclusion in the fall, which is formed slowly, people lose the opportunity to participate in society. The authors believe that the proper exercise of government programs for certain social groups to reduce social exclusion and poverty in the spread of culture (Žalimienė 2004: 55).
Mikulionienė S. examines the concept of social exclusion, social exclusion, the problematic aspects of the self nature and its relationship with other similar phenomena, such as poverty. The author concludes that, by its very nature, social exclusion can not be seen as merely personal unwillingness to participate in certain activities and, although it is recognized that poverty and social exclusion in terms of actually closely related, however they are not identical, not all poor are socially excluded , and not all are set apart socially poor (Mikulionienė 2005: 30).
No one is probably unlikely to be swayed to families at risk are classified as social exclusion, and marginalization class. This article the author believes that not all poor families are families at risk and not all poor families are classified as social exclusion.


Sociais famílias de risco de exclusão social
"A exclusão social" - conceito definido de forma ambígua. A maioria dos pesquisadores limitaram a classificação dos grupos-alvo, destacando o perigo de exclusão resultante de uma série de fatores, inclusive econômicos, físicos, geográficos, o que causa problemas. Enquanto isso, a "pobreza" é entendida como falta de renda, a "exclusão social" multidimensional envolve a natureza do processo de exclusão, que tende a se expandir.
Dahrendorf R. identifica um grupo separado de pessoas, certos sectores da sociedade, chamando-o sangrar classe. Ele se refere a essa regulamentação as principais características desta classe: "... elos fracos com o ambiente de trabalho, abuso de álcool e drogas, de crianças matrimônio, a longo prazo a dependência da assistência social e, pelo menos para os homens, a tendência ao comportamento criminoso ... "(Dahrendorf, 1996: 226). Bem como o autor observa que "... uma sociedade sempre culpou privado de seu destino, mas na prática a definição é criado (ou seja, a exclusão social - GK), linha traçada, deixando algumas das borda ..." (Dahrendorf, 1996: 229).
Zaleckienė I. examinar a exclusão social em um contexto civil e considerando os marginalizados na comunidade através de oportunidades de negócios (Zaleckienė 1998: 17-23). O autor também observa que a exclusão social relacionada com o padrão de vida (de baixa renda, pobreza), educação, trabalho e emprego, de residência (exclusão social rural pronunciado), idade (incluindo crianças) e de gênero.
Taljūnaitė M. examina o envolvimento dos cidadãos, sentimento de exclusão e sua relação com a exclusão social. Segundo os autores, com cada conceito melhor caracterizada por um conjunto de quebra e, no entanto, o autor acredita que as pessoas socialmente excluídas lista é muito estreita, refere-se aos grupos: famílias desestruturadas, crianças de rua e adolescentes, as pessoas disfuncionais e outros encontros . Ao analisar o conceito de exclusão social, origens históricas, o autor conclui que estes efeitos foram estudados em vários aspectos, exceto quando conhecido, e mais importante, eles sempre foram associados com a formação de grupos sociais (Taljūnaitė 2004: 46).
Brazienė R. e J. Guščinskienė a exclusão social ea pobreza nos conceitos de comparação, a conclusão de que as designações sobre um dos mais causas de exclusão são pobreza, desemprego, falta de participação não-educação, na vida social, e assim por diante . (Brazienė, Guščinskienė 2004: 55).
Žalimienė L. examina o conceito de exclusão social e situação familiar problemático. Os autores acreditam que se um grupo social (por exemplo, famílias com problemas) vivem mais tempo a pobreza material, a exclusão social no outono, que é formado lentamente, as pessoas perdem a oportunidade de participar na sociedade. Os autores acreditam que o bom exercício dos programas de governo para certos grupos sociais para reduzir a exclusão social ea pobreza na disseminação da cultura (Žalimienė 2004: 55).
Mikulionienė S. examina o conceito de exclusão social, exclusão social, os aspectos problemáticos da natureza auto e sua relação com outros fenômenos semelhantes, como a pobreza. O autor conclui que, por sua própria natureza, a exclusão social não pode ser visto como falta de vontade meramente pessoal para participar em certas actividades e, embora se reconheça que a pobreza ea exclusão social em termos de verdade intimamente relacionados, porém eles não são idênticos, não todos os pobres são excluídos socialmente, e nem todos são separados socialmente pobres (Mikulionienė 2005: 30).
Ninguém é, provavelmente, não deve ser seduzidos para as famílias em situação de risco são classificados como de exclusão social, marginalização e de classe. Neste artigo o autor acredita que nem todas as famílias pobres são as famílias em risco e nem todas as famílias pobres são classificados como de exclusão social.

Bibliography: Kondrotaitė G. (2006). Socialinės rizikos šeimos Lietuvoje: atvejo studija. Kaunas

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą